Besimokantys pardavėjai

Anksčiau rašiau apie Aquafiltrų pardavimus, kad prieš kelias savaites pas mane namuose su vandens tyrimais ir filtru pardavimu klausimu apsilankė pardavimų vadybininkė, kuri viską pristatė kaip buvo išmokyta, mes pasakėme, kad reikia pagalvoti, vis dėlto pinigai nemaži. Istorija turi tęsinį. Kadangi buvau paprašyta pardavimų vadybininkės, surašiau jai visą lapą savo draugų kontaktų. Neseniai mano draugai papasakojo, kad pas juos lankėsi ši vadybininkė ir apie mane ir mano šeimą, pasiteiravus, ar mes filtrą įsigijome, visiems mano draugams pasakoja: "oi, pas juos tokia prasta finansinė padėtis, jie negali sau to leisti". Net jei ir finansinė padėtis būtų prasta, manau, jokia vadybininkė apie tai neturi teisės pasakoti tretiesiams asmenims. Aš žinoma parašiau skundą pardavimų direktoriui. Dar tą pačią dieną gavau atsakymą: Ačiū už informaciją.
Jus kalbate apie naujoką, besimokinantį konsultantą. Visko pasitaiko – ne taip žodį suformuluoja, ne taip atsiprašo, ne išsamiai atsako. Kartu ir pikta, kartu ir atleistina." Na ir atsiprašė už netinkamas interpretacijas bei pažadėjo, kad laiškas pasieks vadybininkę. Žinoma labai gerai, kad pardavimų direktorius iš kart suregavo į gautą nusiskundimą, tai geras ženklas, bet mano klausimas būtų kitoks: ar kompanija ne per daug rizikuoja siųsdama pas klientus besimokančius konsultantus, kai pirkimo sandorio vertė siekia 4000 litų ir daugiau? Ar nereiktų pradžioj tinkamai išmokyti, po to siųsti praktiką atlikti su patyrusiu pardavėju ir tik tuomet, kai asmuo 100 pasiruošęs jį leisti savarankiškai? Ką manote Jūs? Prabalsuokite!