2011 m. vasario 9 d., trečiadienis

Pakeisti pasauli arba Maximos pardaveja

"Pabandyk, pabandyk, pakeisti pasauli ir jis pasikeis" skamba vienos lietuviskos grupes dainos zodziai man vaziuojant is Maximos. Ne, pasaulio as nepakeiciau, bet Maximos pardavejos elgesi, poziuri ir isvaizda kelioms minutems manau pakeisti tikrai pavyko. Viskas vyko spontaniskai. Stovedama eileje stebiu ruskana, pavargusi, viskuo nepatenkinta pardavejos veido israiska. Priejus mano eilei, vaizdelis nepasikeite. Ir cia ji uzdave viska pakeitusi klausima: "ar apelsinus sudeti i maiseli?". As tiesiog nusvitau pirma karta galu gale isgirdusi is pardavejos si klausima. Kadangi esu gamtos saugotoja ir ekologijos fane, kiek tik galiu, nededu produktu i plastikinius maiselius, taciau dauguma pardaveju tai tiesiog ignoruoja ir butinai prie kasos viska sukisa i maiselius, o kai as pradedu protestuoti pries toki ju elgesi, buna dar baisiausiai nepatenkintos. Taigi si karta isgirdusi lemtinga klausima, labai labai nuosirdziai padekojau pardavejai, kad ji to paklause. Kitaip tariant as pardaveja pagyriau. Ir ka jus sau manote? Lyg zaibas is giedro dangaus, pardavejos elgesys, veidas, zodziai - viskas pasikeite. Ji pradejo sypsotis, buvo be galo mandagi, vel pasiteiravo "ar cia didelis avokadas ar mazas", palinkejo man kuo geriausio vakaro. Tiesa pasakius isejau is Maximos su sypsena. Kiek nedaug reikia, kad pakeistum tai, kas yra aplink tave.

2011 m. vasario 7 d., pirmadienis

Reikes palaukti

Identiska situacija kartojasi trecia karta - iejus i Nordea banko padalini Svitrigailos g. esu vienintele kliente tarp penkiu darbuotoju. Tvyro mirtina tyla. Nei vienas darbuotojas nesiteikia pakelti akiu nuo kompiuterio, o juo labiau pasisveikinti. Bet as ne is tokiu, kur tyliai stoveciau ir laukciau ju malones. Zinodama, kas mano reikala tvarkys, zingsniuoju tiesiai prie tos darbuotojos ir kaip ir pries tai du kartus ji, man pasisveikinus, pakelia nuo popieriu akis ir sako "reikes palaukti", po velniais, as vienintele kliente ir turiu laukti? Reikalauju pakviesti vadybininka. Jis atlekes eina prie darbuotojos ir praso sutvarkyti mano klausima, ji ir jam pareiskia, kad reikia laukti. Vadybininkas sodina mane prie gretimo staliuko ir pats atnesa pildyti reikiama forma. Nespejus pradeti pildyti, darbuotoja atsilaisvina nuo darbu ir jau aptarnauja mane lyg niekur nieko, nors ir be sypsenos, bet mandagiai sneka. Gal as neismanau banko proceduru, bet esu isitikinusi, kad darbuotoja galejo is pat pradziu atideti savo pradeta darbeli i sona ir visu pima aptarnauti mane, o po to uzbaigti ka pradejus. O jei is tikruju sistema neleidzia nutraukti proceso, tuomet deretu taip ir paaiskinti klientui bei pasakyti, kad luktereti reikes vos minutele.

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis

80 000 EUR uz elektrą

Šiandien girdėjau per radiją, kad viena prancūzė netikėtai gavo saskaitą už elektrą 80 000 EUR (įprastai mokėdavo kelis šimtus). Pirmą kartą gavus sąskaitą juokėsi, tačiau kai gavo antrą kartą tai pačiai sumai, pradėjo ieškoti teisybės (juk ne Versalyje gyvena, kad tiek elektros išnaudotų). Galų gale elektrą tiekianti įmonė atrado, kad įvyko klaida. Prancūzė paprašė, kad įmonė jos atsiprašytų, bet gavo atsakymą, kad jie neturi atsiprašymo laiško pavyzdžio, todėl atsiprašyti negali... na cia be komentarų :)