Sugalvojome darbe padaryti gerą darbelį - padėti šalia darbo įsikūrusiam Caritui (Rapolo bažnyčioj). Susitikom su atsakinga darbuotoja (tokia pagyvenusi moteriškė Adelė), sutarėme, kad atnešime rūbelių, kad padėsime išsiplauti salę, surūšiuoti rūbus, pildyti korteles. Darbuotoja džiaugėsi, kad kažkas padės, todėl visą savaitę rinkom nereikalingus, bet dar gerus drabužius, batus, žaislus, organizavomės, kas eis padėti ir sutartą dieną patraukėme įgyvendinti gero darbelio. Tik atėjus mus pasitiko ta pati Carito darbuotoja, su kuria tarėmės dėl pagalbos. Tačiau šį kartą ji jau pasitiko mus kitokia nuotaika, staiga pradėjo šaukti: Lauk iš salės, svetimi žmonės, prašau palikti patalpas". Mes gražiai priminėme, kad atėjome padėti, kad buvom susitarę, t.t. Atsakinga darbuotoja pareiškė, kad nereikia jiems jokios pagalbos. Tuomet mes pasiūlėme, kad bent suneštus daiktus norėtumėm palikti. Ir čia laukė netikėtas atsakymas: "turime mes tų rūbų, nieko mums nereikia, lauk iš patalpos". Dar įbruko į rankas lapelį su ligonių adresais ir pareiškė, kad štai Jūsų darbas, eikit pas ligonius, nors mes to net nebuvom susitarę.. Tiesą pasakius po tokio "malonaus aptarnavimo" noras padėti gali ir iš viso išblėsti. Na o istorija baigėsi tuo, kad susiradom kitą Caritą ir ten nuvežėme surinktus daiktus.. na bet vis tiek sunku atsigauti nuo Adelės ir kaip tokie žmonės dirba tokiose organizacijose? Parašiau nusiskundimą šia darbuotoja Caritas vadovui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą