2012 m. sausio 30 d., pirmadienis

Snow arena Druskininkuose

Nors Druskininku Snow Arena del savo ilgu eiliu prie keltuvu ir prastoko aptarnavimo jau buvo apipinta liudnomis istorijomis, musu tai neisgasdino ir savaitgali isbandeme ju paslaugas patys. Pasirinkome strategija vykti sestadienio vakara. Trasoje atsidureme apie 16 val ir musu nuostabai minetu eiliu visai nebuvo, lygiai tas pats nutiko ir sekmadienio ryta, kuomet i keltuva pavykdavo beveik iciuozti.
Na bet si karta ne apie trasas, ne apie eiles ir net ne apie darbuotojus, o apie pacia snow arena. Keistai mums nustebino ant trasos virsunes isikures "Ledo baras", kuriame nepastebejau per dvi dienas nei vieno kliento. Ir kas galetu eiti i ledo bara, kai aplinkui ir taip salta? Po sporto sniege, labiausiai norisi prisesti prie zidinio, suvalgyti garuojancios sriubos, susilti, o ne dar labiau atsalti ledo bare. Toks siltas baras yra trasos virsuneje, su nuostabia panorama ir karsta arbata. Ta bara kas karta matai keliantis keltuvu, deja, net ir labai noredamas i ji patekti negali, nes iejimas yra uzrakintas, kabo uzrasas "tik personalui". Kad patektum i sia oaze turi leistis zemyn, iseiti is arenos, apeiti ja lauke is kitos puses ir tuomet uzkilti i bara. Idomu, kiek potencialiu pajamu negauna baro savininkai del sio "nuostabaus" sprendimo neleisti i vidu slidinejanciu?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą