50 vėlavimo sekundžių kaina

Šią istoriją papasakojo Aivaras. Vieną vakarą jis nuvyko sportuoti i Impuls sporto klubą (ten pradėjo lankytis neseniai). Pasportavęs, jis ramiai nusiprausė duše ir susiruošė eiti namo. Tačiau išėjus prie registracijos nieko nebuvo, išėjimo durys buvo taip pat jau užrakintos. Pasižiūrėjo į laikrodį - buvo praėjusios 50 sekundžių po oficialaus sporto klubo darbo laiko baigties. Staiga įgriuvo darbuotojas ir nedelsiant Aivarą apkaltino pažeidus klubo taisykles, t.y. pavėlavo išeiti, todėl jam dabar teks susimokėti 10 litų baudą kitaip jam nebus grąžinta jo įėjimo kortelė (kur sumokėta už mėnesį į priekį). Nenuostabu, kad Aivaras pradėjo aiškintis, kur tai parašyta, kad jo niekas neinformavo apie tokias baudas, niekas neįpėjo, kad darbo laikas jau į pabaigą, todėl reikia paskubėti išeiti. Pasirodo, kad, kai jis pirko abonementą jam davė į žurnalą pasirašyti, kad jis susipažino su taisyklėmis, nors pačių taisyklių ten nebuvo (net kai rodė žurnalą ten buvo tik parašai). O įspėjimą apie darbo laiką jie leidžia. Kur? Sporto salėje ir baseine. Bet man rodos žmonės paskutinėmis minutėmis tikrai būna ne ten, o persirengimo patalpoje. Tai gal teisingiau įspėjamąjį pranešimą leisti persirengimo patalpose? Trumpai tariant, šioje situacijoje teisiausias darbuotojas, todėl Aivaras paliko kortelę ir kitą dieną bandė prisiskambinti atsakingiems aukštesniems darbuotojams. Beviltiška.. niekam jis nebuvo įdomus ir su niekuo pakalbėti nepavyko. Tad teko susimokėti 10 litų už 50 vėlavimo sekundžių ir atsiimti savo kortelę.

Kas dūksta Revalio restorane

Dažnai pietaujame viešbučio Reval Hotel restorane. Kad susidarytumėte aiškesnį vaizdą, pasakysiu, kad tai berods 3 žvaigždžių viešbutis, su išblizgintomis grindimis, svetingu personalu ir geru pietų meniu už priimtiną kainą. Todėl kaip ir kasdieną ten apsilankėme su kolegomis, pavalgėme ir jau dairėmės padavėjo, kad galėtumėm susimokėti. Tačiau staiga akis užkliuvo už vieno prie baro ant grindų judančio objekto. Tai buvo pelė!!! Andrius greitai pasikvietė padavėją ir nustebusiu balsu jam papasakojo apie matytą gyvį. Tačiau padavėjas visiškai nenustebo ir ramiu balsu pasakė: "oi, kad Jūs žinotumėte, kaip jos dūksta vakarais, kai pritemsta".. Toks atsakymas ne tik išmušė iš vėžių, bet ir keliom dienom numušė apetitą (kas tada dedasi virtuvėje, jei jau salėje pelės "dūksta"). Turbūt nė sakyti nereikia, kad darbuotojui nederėjo taip atsakyti, kad jis turėjo išreikšti susirūpinimą tokia situacija ir pasakyti, kad nedelsiant perduos informaciją vadovams, kurie imsis priemonių, kad tai nepasikartotų..

Vardo naudojimas

Šiandien eilini karta isbandziau nuostabu vardo naudojimo poveiki zmogui. Stovejau Maximoj eileje prie kasos, eile ilga, tad turejau laiko pastebeti kasininke. Ji buvo tokia nusiminus, mechaniskai atlikinejo savo darba, apie jokia sypsena net kalbos nebuvo. Kol laukiau perskaiciau jos varda - Svetlana. Kai man paskaiciavo ir atidavinejo ceki, as pasakiau: "Aciu, Svetlana". Ar zinote, kas tada ivyko? Kasininke pakele nuo kasos aparato ir prekiu akis i mane ir jos veide atsirado didziule sypsena. Tai tikrai nebuvo dirbtina sypsena, labiau nuostabos ir dziaugsmo, kad kazkas ja pastebejo, atkreipe i jos darba demesi.

Taip as dar karta isitikinau, kad zmogui jo vardas daro dideli poveiki. Labai gaila, kad dauguma bendrovi ar jų darbuotojai neisnaudoja sios fantastiskos, nors ir labai paprastos, priemones aptarnavimui gerinti.

Ne veltui yra sakoma, kad vienas is kliento džiaugsmo ingredientu - Asmeninis kontaktas (tame tarpe - vardo naudojimas).

Vieta, kur niekada neišgirsi atsiprašau

Namų remonto darbai įgavo pagreitį ir mums vėl tenka lankytis statybinių prekių parduotuvėje Senukai. Vakar prisikrovėme pilną vežimą prekių, atstovėjome ilgiausioje eilėje, kasininkė suskaičiavo prekes ir aš ramiausiai paduotu mokėti banko kortelę. Kasininkė man rėžė be jokių užuolankų, tai ką negirdėjote pranešimo, kad korteles neveikia, duokite grynais. Jokio pranešimo mes tikrai negirdėjome ir nenuostabu, kodėl, nes kaip tik ant tų kasininkės žodžių apie pranešimą suskambo per kolonėles kažkoks panašus į pranešimą garsas ir mes nors įtempę ausis klausėme, nieko nesupratome, įskaitant tą pačią kasininkę. Na bet ji vis tiek iš manęs reikalauja grynų, o aš, nors ir žinodama, kad tai Senukai, kad tokie bajeriai ten normalu, nesulaikau pasipiktinimo ir garsiai jį reiškiu bei teiraujuosi, ar galiu į šoną pastatyti prekes, kur artimiausias bankomatas, įkalbinėju pardavėją pabandyti padaryti atsiskaitymą kortele. Vis dėlto pardavėja sutinka ir bando kortelę. Stebuklas - kortelė priimama, suveikia ir aš esu atsiskaičiusi.

Taigi šios istorijos moralai du: pirma - jei pardavėja būtų tiesiog nuoširdžiai naudojusi mandagius žodius "labai atsiprašau", "atleiskite, Jūs turbūt negirdėjote pranešimo", "apgailestauju, bet reikia atsiskaitymum grynų, nes.." ar pan. aš būčiau visai kitaip reagavusi, atsiprašau šioje įstaigoje aš nesu išgirdusi nė karto, nors istoriją apie prastą aptarnavimą galėčiau parašyti beveik po kiekvieno apsilankymo. 

Antra - jei jau darote pranešimus klientams, įsitikinkite, kad jūsų įrašas yra suprantamas ir girdimas, kitaip nėra prasmės jo leisti.

Lindex triukai

Kaip dauguma vilniečių pašto dėžėje radau Lindex reklaminį bukletą skelbiantį apie 10 ypatingų pasiūlymų per 10 dienų. Nors beveik niekada nežiūriu tokių bukletų, šį kartą lipdama laiptais perverčiau, na ir už vieno iš tų pasiūlymų užsikabinau (pižaminės kelnės). Akcijos pirmą dieną (šeštadienio rytą), maždaug 2 valandos nuo akcijos starto išsiruočiau į parduotuvę. Perėjau parduotuvę, bet apie jokius akcijinius pasiūlymus parduotuvėje nebuvo nė žymės (jokio banerio, jokios pažymėtos lentynos ar pan.). Tuomet labai sunkiai, bet susiradau pardavėją, kurios paklausiau, kur kabo akcijinės pižamos. Pardavėja teatsakė "išpardavėm", aš dar bandžiau reikšti pasipiktinimą tokia akcija (na kaip gali visos prekės būti išparduotos vos parduotuvei atsidarius, kai joje net nelabai buvo žmonių tokiu metu?), bet pardavėja nieko nebesakė. Supratau, kad užkibau ant marketinginio triuko, tik niekaip nesugalvoju, kam reikia įmonei investuoti didžiulius pinigus į reklaminius leidinius, prisivilioti klientą į parduotuvę ir šitaip jį nuvilti, jog tą klientą prarastum amžiams. Bent jau aš po tokių triukų šiam prekiniui ženklui simpatijų nebejaučiu. Mano nuomonę pakeisti galėtų tik, jei Lindex tinkamai ištaisytų savo klaidą ir aš jiems tokią progą daviau, nes parašiau į jų ofisą Suomijoje nusiskundimą. Taigi ar Lindex praras savo klientę ar ištaisys klaidą?