Namų remonto darbai įgavo pagreitį ir mums vėl tenka lankytis statybinių prekių parduotuvėje Senukai. Vakar prisikrovėme pilną vežimą prekių, atstovėjome ilgiausioje eilėje, kasininkė suskaičiavo prekes ir aš ramiausiai paduotu mokėti banko kortelę. Kasininkė man rėžė be jokių užuolankų, tai ką negirdėjote pranešimo, kad korteles neveikia, duokite grynais. Jokio pranešimo mes tikrai negirdėjome ir nenuostabu, kodėl, nes kaip tik ant tų kasininkės žodžių apie pranešimą suskambo per kolonėles kažkoks panašus į pranešimą garsas ir mes nors įtempę ausis klausėme, nieko nesupratome, įskaitant tą pačią kasininkę. Na bet ji vis tiek iš manęs reikalauja grynų, o aš, nors ir žinodama, kad tai Senukai, kad tokie bajeriai ten normalu, nesulaikau pasipiktinimo ir garsiai jį reiškiu bei teiraujuosi, ar galiu į šoną pastatyti prekes, kur artimiausias bankomatas, įkalbinėju pardavėją pabandyti padaryti atsiskaitymą kortele. Vis dėlto pardavėja sutinka ir bando kortelę. Stebuklas - kortelė priimama, suveikia ir aš esu atsiskaičiusi.
Taigi šios istorijos moralai du: pirma - jei pardavėja būtų tiesiog nuoširdžiai naudojusi mandagius žodius "labai atsiprašau", "atleiskite, Jūs turbūt negirdėjote pranešimo", "apgailestauju, bet reikia atsiskaitymum grynų, nes.." ar pan. aš būčiau visai kitaip reagavusi, atsiprašau šioje įstaigoje aš nesu išgirdusi nė karto, nors istoriją apie prastą aptarnavimą galėčiau parašyti beveik po kiekvieno apsilankymo.
Antra - jei jau darote pranešimus klientams, įsitikinkite, kad jūsų įrašas yra suprantamas ir girdimas, kitaip nėra prasmės jo leisti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą