"Pabandyk, pabandyk, pakeisti pasauli ir jis pasikeis" skamba vienos lietuviskos grupes dainos zodziai man vaziuojant is Maximos. Ne, pasaulio as nepakeiciau, bet Maximos pardavejos elgesi, poziuri ir isvaizda kelioms minutems manau pakeisti tikrai pavyko. Viskas vyko spontaniskai. Stovedama eileje stebiu ruskana, pavargusi, viskuo nepatenkinta pardavejos veido israiska. Priejus mano eilei, vaizdelis nepasikeite. Ir cia ji uzdave viska pakeitusi klausima: "ar apelsinus sudeti i maiseli?". As tiesiog nusvitau pirma karta galu gale isgirdusi is pardavejos si klausima. Kadangi esu gamtos saugotoja ir ekologijos fane, kiek tik galiu, nededu produktu i plastikinius maiselius, taciau dauguma pardaveju tai tiesiog ignoruoja ir butinai prie kasos viska sukisa i maiselius, o kai as pradedu protestuoti pries toki ju elgesi, buna dar baisiausiai nepatenkintos. Taigi si karta isgirdusi lemtinga klausima, labai labai nuosirdziai padekojau pardavejai, kad ji to paklause. Kitaip tariant as pardaveja pagyriau. Ir ka jus sau manote? Lyg zaibas is giedro dangaus, pardavejos elgesys, veidas, zodziai - viskas pasikeite. Ji pradejo sypsotis, buvo be galo mandagi, vel pasiteiravo "ar cia didelis avokadas ar mazas", palinkejo man kuo geriausio vakaro. Tiesa pasakius isejau is Maximos su sypsena. Kiek nedaug reikia, kad pakeistum tai, kas yra aplink tave.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą