Vakar mano dėmesį atkreipė Statoilo (Kareivių g.) darbuotojas. Visų pirma jis dėmesį atkreipė tuo, kad gana garsiai sveikinosi, drąsiai ir su pasitikėjimu kalbėjo. Priėjus mano eilei, lygiai taip pat garsiai ir su nuotaika, entuaziazmu ištarė "Sveiki", pažiūrėjo į akis (akių kontaktas), padaviau kortelę, paskiau benzino kolonėlės numerį, paprašė įvesti kodą ir nepamiršo paklausti: "Gal dar ko nors pageidautumėte?", neigiamai atsakius labai aiškiai palinkėjo man gažaus vakaro ir sėkmės. Pasakysite, na nieko jis čia tokio nepadarė, iš tiesų, jis nepadarė nieko daugiau nei turbūt reikalauja Statoil aptarnavimo standartas, tačiau svarbu kaip visa tai buvo atlikta:
- aiškus kalbėjimas, ne po nosim kaip dauguma daro
- nuoširdumas
- entuziazmas
šios sudedamosios dalys paprastą aptarnavimą paverčia įsimintinu.
Tiesa, dar stebėjau situacija, kai atvykęs klientas ieškojo piniginės, šis darbuotojas išnaršęs visus stalčius, pasakė, kad labai apgailestauja, bet niekas nerado jo piniginės - vadinasi prie nuoširdumo, entuziazmo ir aiškaus kalbėjimo dar reikia pridėti, jog šis darbuotojas dar ir empatiškas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą